Kas yra „Hatha joga pradypika“?

„Hatha joga pradypika“ yra vienas svarbiausių klasikinės jogos raštų. Pavadinimas reiškia „Hatha jogos šviesa“ (pradīpikā – tai, kas apšviečia kelią).

Šį tekstą XIV amžiuje parašė Jogas Svatmarama, priklausęs nathų tradicijai. Tekste autorius nurodo didžiųjų jogų – Adinatho (Šivos), Matsjendranatho ir Gorakšanatho – perduodamą jogų praktiką. 

Kodėl šis tekstas svarbus jogos praktikui?

„Hatha joga pradypika“ parodo, kad tikroji joga nėra fizinių pratimų sistema. Jos tikslas yra išvalyti kūną, paruošti nervų sistemą, subalansuoti pranos tekėjimą, pažadinti sušumnos nadės veikimą, nuraminti protą, parengti jogos praktiką radža jogai siekiant samadhio.

Svatmarama nurodo tai, kad hatha joga ir radža joga yra neatskiriamos. Hatha yra priemonė. Radža joga – tikslas. Todėl be meditacijos hatha joga lieka neužbaigta.

Pirmasis skyrius – asanos

Pirmasis skyrius paaiškina pačius hatha jogos pagrindus. Jame aptariama: kam skirta hatha joga; jos etiniai, moraliniai principai, dorybės; Guru svarba, tinkama vieta praktikai; kliūtys ir pagalbiniai veiksniai; mityba; pagrindinės asanos.

Svarbiausios temos:

1. Guru svarba. Autorius pabrėžia, kad be Mokytojo sunku suprasti tikrąją jogos praktiką.

2. Praktikos vieta. Aprašoma, kokia turi būti vieta: rami; švari; saugi; tinkama meditacijai.

3. Kliūtys. Nurodoma šeši pagrindiniai trukdžiai: persivalgymas; per didelės pastangos; tuščios kalbos; fanatiškas taisyklių laikymasis; proto blaškymasis; nepastovumas.

4. Sėkmės priežastys. Minimos šešios savybės: ryžtas; drąsa; kantrybė; tikras pažinimas; netinkamos draugijos vengimas.

5. Asanos. Aprašomos svarbios klasikinės pozos, o taip pat nurodoma meditacinių pozų svarba. Svarbiausia mintis – asanos skirtos kūno stabilumui ir pasiruošimui meditacijai.

Antrasis skyrius – pranajama

Šio skyriaus pagrindinė mintis: Kol prana yra sutrikdyta, tol protas yra neramus. Kai prana tampa stabili, tuomet protas pradeda nurimti. 

Skyriuje aptariama nadžių apvalymo svarba; aiškinamos klasikinės kvėpavimo praktikos, nurodoma kumbhakų, kvėpavimo sulaikymų ir šatkarmų, kūno apvalymo procedūrų svarba; atskleidžiamos kvėpavimo praktikų klaidos.

Aprašomos šešios apsivalymo praktikos: dhautis, bastis, netis, trataka, naulis, kapalabhatis/bhastrika.

Jos skirtos ne tik sveikatingumui, bet ir pasiruošimui pranajamos praktikai. 

Skyrius pabaigiamas aiškinimu apie kvėpavimo praktikas ir kvėpavimo sulaikymus: sūryabhedana, udžaji, sytkari, šytali, bhastrika, bhramari, mūrča, plavini.

Trečiasis skyrius – mudros ir Kundalinė

Tai vienas slapčiausių teksto skyrių. Jame aiškinama: mudros; bandhos; bindu saugojimas; Kundalinė, dvasinė galia; ir sušumnos nadė. Pagrindinė skyriaus idėja: Kol žmoguje dvasinė energija, Kundalinė yra nepabudusi, tol samadhis nepasiekiamas. Todėl mudros – tai yra praktikos, kurios yra skirtos pažadinti Kundalinę.

Aprašomos svarbiausios mudros: mahamudra, mahabandha, mahavedha, khečari, viparitakarani, vadžroli, šaktičalana

Taip pat aiškinamos trys bandhos: mūla bandha, udijana bandha ir džalandhara bandha.

Ketvirtasis skyrius – samadhis

Tai viso rašto kulminacija, kai jo autorius aiškina apie lają, nadą, dhjaną ir samadhį. 

Nada joga užima šio skyriaus didelę dalį, kurioje dėmesys skiriamas vidinio garso OM meditacijai, kol galiausiai šis garsas ištirpsta ir lieka tik grynas sąmoningumas. 

Samadhio apibūdinimui autorius vartoja įvairius terminus: radža joga, samadhis, amanaska, laja, unmani, šunja. Jie nusako tą pačią galutinę būseną – visišką proto nurimdimą ir sąmonės susiliejimą su savo tikrąja prigimtimi.

Esminė teksto mintis

Taigi „Hatha joga pradypika“ nurodo tai, kad hatha joga nėra galutinis jogos tikslas. Kūno padėtys, kvėpavimo pratimai, mudros ir bandhos yra priemonės, padedančios jogui įvaldyti kūną, stabilizuoti praną ir nuraminti protą. Ir kai prana ima tekėti per sušumną, protas natūraliai tampa ramus, atsiveria meditacija, ir jogo praktika subręsta į radža jogą ir samadhį. Todėl visas raštas nuosekliai veda nuo išorinės disciplinos prie vidinės transformacijos ir galutinio jogos tikslo – savosios tikrosios prigimties pažinimo.