Satsangas (sanskr. सत्सङ्ग satsaṅga) išvertus “sat” reiškia “tiesą”, o “sanga” reiškia “susitikimą, draugiją, bendrystę”. Taigi “satsangas” reiškia “buvimą tiesoje" arba "draugiją su dvasine tiesa”. Satsangas - tai dvasinis susiburimas, kuriame ieškoma aukštesnės tiesos. Satsangas jogos tradicijoje yra dvasiškai įkvėpiantis susitikimas, kuriame žmonės susirenka kartu su dvasiniu Mokytoju, kad klausytųsi Guru mokymų, dalintųsi patirtimi, medituotų ir rečituotų mantras bei šventus tekstus.

Satsangas – tai jogos mokymo perdavimo būdas. Iki šių dienų jogų tradicijoje dvasinis mokymas yra perduodamas tiesioginiu būdu iš Guru – mokiniui, ir tokia perdava vadinama satsangu. Satsangas sudaro visos klasikinės jogos pamatą, kuris tiesiogiai reiškia jungtį su jogos tradicija ir tikrąja tiesa. Satsangas – reiškia Guru ir mokinių bendravimą, kai Mokytojas perduoda dvasinį žinojimą ir jogos išmintį, atsako į mokinių klausimus, perduoda šventraščių mokymą arba kartu su susirinkusiais medituoja ar rečituoja mantras. Tai padeda mokiniams ugdyti sąmoningumą, giliau suvokti jogos filosofiją ir išlaisvinti dvasinį potencialą.

Jogų tradicijoje Guru – tai dvasinis jogos mokytojas, žinantis sakralią jogos mokymo slaptį ir turintis dvasinį jogos žinojimą, bei vedantis žmones dvasinio augimo keliu. Jis perteikia žmonėms dvasinio žinojimo gaires, gyvenimo prasmę ir tikslą, nurodo, kaip atskleisti savo esybę bei kokios kliūtys ir pavojai tyko žmogų dvasiniame kelyje. Guru yra vedlys, nušviečiantis kryptį ir suteikiantis priemones, tačiau nueiti kelią žmogus turi pats. Satsango metu, Guru mokymo dėka, žmonės ima giliau suprasti dvasines tiesas, jogos filosofiją ir praktiką. Satsangas – tai tiesioginė Guru ir mokinio sąveika, kuri stiprina jų ryšį per dvasinį vedimą.

Buvimas su Guru ir kitų bendruomenės narių draugijoje padeda mokiniams vystyti dvasinį sąmoningumą ir supratimą, padeda atpažinti iliuzijas ir įtvirtinti dvasines vertybes kasdieniame gyvenime. Guru žodžiai tampa gairėmis vidiniam tobulėjimui. Dalyvavimo satsange nauda yra ta, kad ji suteikia galimybę mokiniams giliau suvokti savo vidinę tiesą, įkvepia dvasinei praktikai. Buvimas sąmoningoje bendrystėje su kitais skatina ramybės ir vienybės jausmą. Satsangas - tai ne tik žinios, tai svarbi vidinio tobulėjimo priemonė, kuri skirta asmeniniam dvasiniam vystymuisi.

Satsango tradicija siekia Vedų laikus – tai buvo natūrali mokymosi forma. Jau prieš tūkstančius metų Indijos išminčiai (rišiai) ir dvasiniai mokytojai (Guru) susirinkdavo kartu su mokiniais, kad dalintųsi dvasinėmis žiniomis, medituotų. Mokymai dažnai buvo perduodami žodžiu – per giesmes, dialogus, aforizmus ir pasakojimus. Seniausiuose Vedų ir Upanišadų tekstuose galima rasti aprašymų apie tokius susibūrimus, kuriuose buvo aptariama žmogaus prigimtis, jo ryšys su visata ir dvasinio išsivadavimo kelias. Satsangas jogų tradicijoje yra pagrindinis jogos mokymo perdavimo būdas – tiesioginis ryšys tarp Guru ir mokinio, ir ši tradicija išlaikyta iki šių dienų. Satsangas yra sanskrito kilmės žodis, kuris reiškia „buvimą tiesos draugijoje“, t. y. buvimą tiesos siekiančių žmonių draugijoje arba bendravimą su dvasine išmintimi. Upanišadų tradicija liūdija dvasinio bendravimo svarbą. Daugelis Upanišadų perteikia dialogus tarp Guru ir mokinių, pavyzdžiui, Prašna Upanišada pasakoja kaip šeši ieškotojai kartu atvyko pas išminčių Pipaladą, kad užduotų jam po gilų klausimą apie Absoliučią Tiesą. Brihadaranakos Upanišadoje aprašomas didelis dvasinis pokalbis Karaliaus Džanakos rūmuose, kuriose susirinko gausus būrys šventikų iš skirtingų karalysčių, o išminčius Jadžnavalkija aiškino jiems apie Brahmano prigimtį. Tokie pasakojimai rodo, kad tiesos paieškų bendrystė buvo vertinama dar senovės Vedų ir Upanišadų epochoje. Mandukos Upanišada moko, jog ieškantis tiesos žmogus išnagrinėjęs laikinų dalykų pasaulį turi nuolankiai kreiptis į dvasinį Mokytoją: "Tegu nešinas aukų ugniai malkomis, jis eina tik pas Guru, kuris yra išmanantis šventraščius ir tvirtai įsišaknijęs Brahmane." Tai reiškia artima bendrystė su Brahmaną pažinusiu Mokytoju buvo laikoma butina sąlyga mokiniui suvokti amžiną tiesą.

Satsangas – tai gilios dvasinės praktikos forma, kurioje žmonės susirenka kartu siekti tiesos, mokytis iš Guru ir stiprinti savo sąmoningumą.

Satsango metu dalyviai klausosi Guru mokymo, kuris suteikia dvasinių įžvalgų, padeda gilinti supratimą apie gyvenimo prasmę, dvasinio augimo svarbą ir dalinasi praktiniais įrankiais ir pavyzdžiais. Taip pat satsango metu praktikuojama meditacija ar atliekamas mantrų rečitavimas. Svarbi satsango dalis yra šventraščių mokymas, kurio metu studijuojami tekstai tokie kaip Bhagavadgyta, Guru Gyta, Patandžalio "Jogos Sūtros" ir pan. Guru mokymas apsaugo nuo klaidingo interpretavimo, padeda atskleisti gilesnius tekstų sluoksnius ir nukreipia mokinį teisingu savęs pažinimo keliu.

Satsango metu taip pat gali būti rečituojami šventi raštai. Tai yra žymiai daugiau nei paprastas rašto skaitymas, tai ritmiškas sanskrito garsų, žodžių ir sakinių kartojimas, kuris skatina ryšį su šventu tekstu ir jo dvasine energija. Ši dvasinė praktika yra būdas gilinti sąmoningumą, išlaisvinti protą nuo abejonių, suvokti dvasinius dėsnius, vidinio augimo kelią ir patirti tikrąją vidinę ramybę. Satsangas stiprina dvasinę vienybę, nes mokiniai dalinasi bendru pažinimo procesu, skatina vieni kitus augti ir išmoksta gyventi pagal aukštesnius dvasinius principus.