Ašramo aratis (Ashram Aarti) – tai dvasinė praktika padedanti žmogui užmegzti ryšį su dievybe, patirti dvasinę ramybę ir sustiprinti atsidavimą. Aračio praktika yra svarbi, nes išlaiko tradiciją ir per amžius perduodamą dvasinę išmintį. Mai Ram Yoga ašrame yra atliekamas Nathų sampradajos (sanskr. sampradāya – mokymo linijos) perduotas ugnies ritualas – aratis, kurio metu yra garminama tam tikra dievybės forma. Ašramo aratis (sanskr. āratī) – tai kasdienė ašramo praktika garbinti dieviškumą, dievybę ir dvasinį Mokytoją.

Mai Ram Yoga ašrame atliekamas ugnies aukojimo ritualas palaiko pusiausvyrą ir yra svarbi dvasinės energijos ir kolektyvinės dvasinės praktikos dalis. Ašramo aratis skatina dvasinę vienybę tarp dalyvių ir padeda prisiminti savo pasišventimą dieviškumui ir dvasiniam jogos tiksliui. Nors Guru ašrame yra ypatingai svarbus, tačiau ritualas gali būti atliekamas kitų inicijuotų ir paskirtų Guru mokinių, kurie yra vadinami aratikarais. Būtent jie gali perduoti ugnies šviesos pasiūlymą dievybei. Guru gali išvykti iš ašramo į kitas mokyklas ar ašramus, skleidžiant mokymą kitose vietose. Todėl išvykus Guru ašramo aračio praktika negali būti nutraukiama, ją tęsia Guru mokiniai pagal perduotą Guru mokymą ir taip palaiko dvasinę energiją. Ritualo esmė yra garbinti dieviškumą, kuris nepriklauso tik nuo vieno asmens buvimo, todėl Guru paskiria mokinius, kurie yra atsakingi už ritualo tęsimą, užtikrinant, kad ašramo dvasinė disciplina būtų išlaikyta. Taip išlaikomas ryšys su dievybe ir įgaunamas jos palaiminimas.

Aratis atliekamas pagal tam tikras ugnies ritualo taisykles. Aračio eiga:

• Ašramo aratis – tai reguliari kasdienė ryto ir vakaro ašramo praktika.

• Altoriaus paruošimas. Šiam ritualui ašrame įrengta speciali altorinė vieta, kur yra Guru ir dievybių atvaizdai.

• Ugnies atnašavimas. Ugnies šviesa simbolizuoja dvasinės išminties atnešimą ir neišmanymo išsklaidymą. Liepsnos šviesos palietimas simbolizuoja dvasinės palaimos ir apsaugos priėmimą, o taip pat tai dieviškos šviesos pergalė prieš nežinojimą, baimę, ego ir kančią.

• Giesmių giedojimas. Aračio metu giedamos šventos giesmės, kurios sukuria šventą atmosferą.

• Prasado dalinimas. Aračio pabaigoje dalinamas prasadas, t. y. maistas, kuris yra iš pradžių atnašaujamas dievybei, o vėliau, jai prisilietus, jis dalijamas žmonėms. Prasadas – tai dieviška malonė ir Dievo dovana žmonėms.

• Varpai ir varpeliai aračio metu skleidžia šventą vibraciją simbolizuojančią visatos pirmapradį garsą OM, kuris sukuria dievišką atmosferą ir pašalina blogą energiją bei padeda sutelkti protą į garbinimą.

• Aračio metu paaukojami visi penki elementai (pančabhūta) - ugnis, vanduo, žemė (gėlės), oras (smilkalai) ir eteris (garsas).

Ugnies atnašavimas parodo žmogaus nuolankumą, pagarbą ir ryšį su dievybe, šiuo ritualu dėkojama dievybei už suteiktą malonę ir globą. Jai dovanojamos tam tikros aukos, ir kai dievybė priima jas, ji jas perkeičia į palaiminimus, ir ši energija sugrįžta pasiūliusiam auką žmogui.
Ugnis apvalo ir pašventina. Ji sudegina "netyrumus" ir padeda atgauti dvasinį švarumą. Aračio liepsna budama pašventinta dievybės artumu, laikoma šventa ugnimi, todėl jos šiluma ir šviesa apvalo žmogų, kai jis ją priima savo rankomis prie veido. Ugnis aračio metu suvokiama kaip dieviškosios energijos nešėja.

Aratis - tai sakralus ugnies ritualas, kuriame ugnies šviesa naudojama kaip dvasinės šviesos, pasišventimo ir atsidavimo ženklas. Ašramo aračio praktika pašalina dvasinę tamsą, leidžia žmogui išreikšti meilę dievybei. Taip pat ši praktika padeda nuraminti mintis, sutelkti protą į dieviškumą ir gilinti yšvarapranidhanos praktiką. Ašramo aratis yra svarbi dvasinės praktikos dalis, kuria siekiama sukurti ryšį su dievybe ir šventumu. Ši praktika ugdo dvasinį sąmoningumą ir ištikimybę Aukščiausiajam, moko išreikšti pagarbą, dėkingumą ir atsidavimą Jam. Šviesos vibracija, varpelių skambesys ir giedomos mantrų vibracijos ašrame sukuria sakralią atmosferą, kurioje dieviškoji Šaktės energija aktyvuojama. Kai aračios metu liepsna atnešama žmonėms, jie priima dievybės malinę liesdami ugnį. Taip dieviškoji energija persiduoda benduomenei.

Ašramo aratis atliekamas Visatos Motinai Džagadambai šlovinti, kuri yra visos kūrinijos globėja. Deivė Džagadamba yra vienas iš Durgos (Šaktės) vardų. Tai Durgos motiniškoji jėga, kuri globoja, saugo ir maitina visą pasaulį. Ji suteikia gyvybę visai kūrinijai, ją palaiko ir apsaugo. Jos jėga yra ne tik fizinė apsauga, bet ir dvasinis vedimas. Aračio giesmėje taip pat šlovinamas dar vienas deivės Durgos vardas – Šailasuta – kalnų dukra, Šivos žmona, Parvatė, kuri įkūnija meilę, stiprybę, atsidavimą ir dvasinę didybę.

Jogų tradicijoje ugnies garbinimas yra svarbiausia ritualinės praktikos dalis. Per ugnį aukos pasiekia dievus. Ugnis - tai tarpininkas tarp žmonių ir dievybių. Ugnis simbolizuoja ryšį su dangaus sfera ir kosmine tvarka. Taip pat ugnis gerbiama kaip valančioji ir palaiminanti galia, sauganti nuo blogiio ir palaikanti gyvybę. Aračio ašramo ritualas - tai kasdienė garbinimo praktika, kai dievybei ir šventajam Guru aukojama ugnies šviesa. Ugnies šviesos pasiūlymas dievybei yra pagarbus pasveikinimo ir pagarbos aktas. Jis apšviečia dievybę ir kviečia ją savo buvimo palaiminti tuos, kas dalyvauja aratyje. Aratis atliekamas auštant ir saulei leidžiantis. Dalyvaujantys delnais prisiliečia prie šventos ugnies ir tuomet paliečia savo veidą, kaktą, akis, priimdami ugnies nešamą palaimą. Tokiu būdu ugnis tampa dievybės malonės tarpininke. Per ją žmonės gauna dvasinį palaiminimą ir apsivalymą.